Kalbų mokėjimas dar niekam nėra padaręs gėdos
Kalbų mokėjimas dar niekam nėra padaręs gėdos
Kodėl, kodėl?
Tuoj paaiškinti pabandysime ir mes, kodėl!?
Mūsų toks vienas pažįstamas, labai mėgo girtis, todėl mes jam iškrėtėme nedidelę šunybę. O viskas prasidėjo taip.
Pažįstamas apie kurį mes norime papasakoti, vaikystėje labai nemėgo mokytis, ne, ne, ne visų dalykų. Kai kuriuos dalykus jis krimto kaip voverė riešutus. Jam labai nepatiko anglų kalba ir kas svarbiausia, sunku pasakyti kodėl. Vis bambėdavo, kam ji man, kur aš tą anglų kalbą kišiu, kur naudosiu, jei gyvenu tarybų sąjungoje ir čia viskas tik rusų kalba. Taip bambėdamas jis vos vos išsitaisydavo trimestrų pabaigoje į trejetą, kai grėsdavo tvirtas dvejetas.
Naudinga pasidomėti:
Priminsime šiek tiek istorijos. Kai šis minimas žmogus mokėsi, Lietuva priklausė tarybų sąjungai, jei pamenate, po antrojo pasaulinio karo, kai rusų kariuomenė įžengė į Lietuvą ir ją aneksavo. Bet esmė ta, kad tikrai, tuo metu, visi TV kanalai ir radijas, žinias pranešinėdavo arba lietuvių arba rusų kalbomis. Tuo metu nebuvo nė garso ir nė vieno žodžio, kuris tuometinėje mūsų šalies erdvėje sklandytų angliškai. Taigi, mūsų aptariamas žmogus vis kartodavo ir bandydavo įtikinti visus mokytojus, kad anglų kalba tai tik laiko gaišimas, bet žlugdomas už tai nebuvo.
Laikai keitėsi, žmogelis pradėjo verslauti, važinėti į užsienį, tapo gerbiamu verslininku ir visada mėgdavo girtis savo turtais, žiniomis ir kitokia atributika. Kuri tuo metu Lietuvoje buvo kone pirmoji. Tai ir automobilis ne Rusų gamybos ir džinsai firminiai, montana, levis, garso aparatūra ir t.t. ir daug kitokių daiktų. Kartą, kažkokio baliuko metu, žinoma, kad restorane, nes ir mes nebuvome pėsti, sėdėjome su savo pažįstamu ir draugu ir aptarinėjome verslo planus. Ne iš šio, ne iš to, mūsų gerbiamas žmogus pradėjo girtis dėl kalbos, kad visose šalyse reikia anglų ir vis tvirtindavo, kad mes nieko nemokam, nors krimtome mokslus vidurinėje išsijuose. Taigi, nusprendėme jį pamokyti. Anglų kalbą mes mokėjome ženkliai geriau, nei jis, nes jam nesigyrėme, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios išvykome į Angliją uždarbiauti ir po to sukūrėme ten verslą. Tad, besiginčydami su draugu pasiūlėme jam lažybų, kas geriau moka anglų kalbą.
Ginčas truko neilgai. Rankomis sukirtume pradėjome kalbėti anglų kalba ir tokiu tempu, kad matėme kaip mūsų minimo draugo akys pradėjo lipti ant kaktos iš nuostabos. O susilažinę buvome iš dėžės šampano. Tad pralošęs draugas privalėjo mums užpirkti dėžę pačio geriausio putojančio vyno.
Pastebėtina, kad po šio įvykio, jis niekada daugiau prie mūsų nesigyrė ir nesišvaistė žodžiais.
Straipnių panašiomis temomis daugiau čia.
Straipsnis parašytas: 2014-09-30